Home > Work > Raštai III
1 " Nežinau, ar aš ją mylėjau, tik žinau, kad tiesiog buvau apsvaigęs nuo to gražumo". Ir tą dalyką kai išgirdau, buvo tai man irgi... įžeidimas. Kodėl tiek buvo kalbama apie sielos vertybes - staiga žmogus nieko kito nemato, kaip nosį! Viskas, kas man buvo svarbu, - jam atrodė tik žaidimas. "
― , Raštai III
2 " Ak! štai mano silpnoji pusė. Visą gyvenimą pasisekimas daug daugiau davė man energijos negu kliūtys. Šiurkščiai pareikšti reikalavimai, priekaištai, aštri kritika - žlugdyte žlugdė. Vėliau gyvenime teko daug kovoti, galiu pasakyti - dirbti sekėsi, ir keista - dideli pagyrimai visados man atrodė nepelnyti - nuostabus jausmas, lyg džiugu - ir grįžti prie savo paties įvertinimo - ir tai atrodo svarbiausia; o kritika, pikta kritika kažkaip gesina, išmuša darbą iš rankų, - ir vėl žmogus grįžti prie to, ką pats žinai apie save, - atsitiesi. Taigi iš žmonių kritikos niekados nesijaučiau ką išmokusi, tačiau bičiuliškas švelnias pastabas visados priimdavau atvira širdimi. Pirmas tikras susidūrimas su įkvėpėju ir mokytoju - geriau, kūrybinės mano dvasios žadintoju - tai buvo susitikimas su mano vyru. "
3 " Tėvų namai su visa begaline mano meile - jokių mano intelekto reikalavimų negalėjo patenkinti. O yra jauname amžiuje toks laikotarpis, kad intelektas reiškia daugiau negu širdis. Protas trokšta, leidžiasi pats į beribes erdves, ieško paramos, gal atramos, ieško aiškaus taip ar ne savo klaidžiojančiom mintim... Socialiniai klausimai... Tie socialiniai klausimai tėvų namuose buvo trumpai išsprendžiami Dievo valios sąvoka, o daug kitų klausimų - kaimiškomis tradicijomis. "