" Ak! štai mano silpnoji pusė. Visą gyvenimą pasisekimas daug daugiau davė man energijos negu kliūtys. Šiurkščiai pareikšti reikalavimai, priekaištai, aštri kritika - žlugdyte žlugdė. Vėliau gyvenime teko daug kovoti, galiu pasakyti - dirbti sekėsi, ir keista - dideli pagyrimai visados man atrodė nepelnyti - nuostabus jausmas, lyg džiugu - ir grįžti prie savo paties įvertinimo - ir tai atrodo svarbiausia; o kritika, pikta kritika kažkaip gesina, išmuša darbą iš rankų, - ir vėl žmogus grįžti prie to, ką pats žinai apie save, - atsitiesi. Taigi iš žmonių kritikos niekados nesijaučiau ką išmokusi, tačiau bičiuliškas švelnias pastabas visados priimdavau atvira širdimi. Pirmas tikras susidūrimas su įkvėpėju ir mokytoju - geriau, kūrybinės mano dvasios žadintoju - tai buvo susitikimas su mano vyru. "

― , Raštai III