5
" O tos mintys, mintys! Kad būtų galima jas išplėšti iš galvos, saldžiąsias svajones, išdraskyti iš krūtinės, numesti, sutrypti! Ne, ne! Jei ir būtų galima, ji to nedarytų, nes kaip saldu svajoti, miela atsiminti tą vieną, vienintelį ano vakaro meilų žodelį: "Urtike!" - Aukštujų Šimonių likimas. "
― Ieva Simonaitytė
10
" Ryto rasoj atsipraususi, užtekėdama skaisčiai prašvito pavasario saulutė. Lyg mergaitė, jauna, daili, pasipuošusi, ji nori
pamatyti savo veidą Įsros upės vandeny. Bet krantus sergstą krūmeliai, rodosi", tyčia lankstosi vienas prie kito lyg išdykaują
vaikučiai, kurie dedasi turį kaži kiek paslapčių į vienas kito ausį pripasakoti, ir niekur negali saulutė pro juos prasiskverbti. "
― Ieva Simonaitytė , Aukštujų Šimonių likimas
