23
" Gruodžio 30
Mus visą gyvenimą persekioja paslaptinga baimė kažko, ir mes visą gyvenimą, rašydami ar kalbėdami, tos neaiškios baimės diktuojami, nuolaidžiaujame tam kažkam, - taip, kad viskas iš mūsų rankų ir lūpų išeina nepilna, nudailinta, sušvelninta, redukuota, - lyg visa tai būtų skiriama tik ad usum delphini. "
― Alfonsas Nyka-Niliūnas , Dienoraščio fragmentai 1938-1975
26
" Mažas būdamas, savo nesibaigiančių dienų ir naktų vienatvėje, aš labai daug svajodavau apie miestus. Bevardžiai pa sakų miestai, juoda gelumbe išklotomis gatvėmis! Tūkstantis ir vienos nakties miestai - Bagdadas, Aleksandrija, Damaskas, Basora! Vilnius, Berlynas, Paryžius, Londonas, Viena, New Yorkas, Roma!
Bet miestas, padaręs man didžiausią įspūdį, buvo ir pasiliks Kaunas. Kaunas nuo Savanorių prospekto 1933 metų gegužės mėnesio popietės šviesoje ir Kaunas nuo Parodos kalno to paties gegužės mėnesio rytą. Tai buvo vienintelės svajonių miesto įsikūnijimo akimirkos. Visi vėliau matyti didieji miestai nuvylė, nes juose neradau to, kas būtų prilygę mano svajonėms.
Vilnius man buvo daugiau istorinis, estetinis ir patriotinis išgyvenimas. Nežiūrint beveik penkerių jame gyventų metų, visą laiką pasiliko nerealus, nerealus dėl to, kad tai buvo svajonė, o svajonės, kaip žinoma, niekuomet neišsipildo. Net ir po kelerių metų Vilniuje man nepavyko visiškai savęs įtikinti, kad aš iš tiesų gyvenu šiame nerealiame mieste, o ne vartau jo panoramų albumą. "
― Alfonsas Nyka-Niliūnas , Dienoraščio fragmentai 1938-1975