" Londonas
Rugsėjo 13
Londonas daug gražesnis ir jaukesnis, negu kad aš iki šiol buvau manęs: miestas su savo specifiniu kvapu bei charakeriu. Intymus, organizuotas iš vidaus, su minimumu išorinių nuostatų. Parkuose, kur susirinke londoniečiai šildosi saulėje, viešpatauja kažkokia kito pasaulio rimtis, kaip Seurat paveiksle Baignade a Asniėres. Visi jaučiasi absoliučiai laisvai, bet tik sau ir su savim: galėtum eiti nuogas, ir niekas į tave nekreiptų nė mažiausio dėmesio.
Oficialusis Londonas šiek tiek primena prieškarinį Berlyną, tik viskas čia šiek tiek mažesnės apimties, daugiau at ease. Visiems žinomi „landmarks“ - Parlamentas, Westminster Abbey, Buckingham Palace etc. - visiškai tokie, kokius juos matai knygose ar atvirutėse: nei daugiau, nei mažiau. Iš Buckingham Palace man patiko tik mažas nuogas angeliukas su žuvim, pasodintas virš didžiulės rakto skylutės geležiniuose vartuose.
Nepaprastai didelį įspūdį padarė National Gallery. Tai vienas iš patraukliausiai sutvarkytų mano matytų didžiųjų meno muziejų apskritai: erdvus, neperkrautas, privatus. Nuostabūs Manet, Renoirai (La Premiere sortie), Monet, Turner; Velaz quez (Roqueby Venus), Claude Lorrain, neskaitant Leonardo Uolų Madonos, Rafaelio Julijaus //, Tizianų, Gainsborough (ypač jo Watering place ir The Market cart). "
― Alfonsas Nyka-Niliūnas , Dienoraščio fragmentai 1938-1975
