QUOTE : Iš prigimties Fotografija (patogumo dėlei tenka priimti šią universaliją, kuri kol kas remiasi tik nesiliaujančiu atsitiktinumų kartojimu) turi kažką tautologiško — pypkė čia yra visada ir neįveikiamai pypkė. Galima sakyti, kad Fotografija visada nešiojasi savo referentą — abudu sustingę iš tos pačios meilės ar gedulo pačioje judančio pasaulio širdyje: jiedu vienas su kitu suklijuoti, galūnė prie galūnės, kaip pasmerktasis prirakintas prie lavono kai kurių kankinimų metu; ar net panašiaip kaip tos žuvų poros (regis, rykliai, anot Michelet), kurios plaukia vilkstine, tarsi sujungtos kažkokiu amžinu lytiniu aktu. Fotografija priklauso tai sluoksniuotų objektų klasei, kai negalima atskirti dviejų sluoksnių jų nesunaikinant — kaip lango stikslas ir peizažas, ir — kodėl gi ne — Gėris ir Blogis, geismas ir jo objektas — dvilypumai, kuriuos galime suvokti, bet ne patirti.